kvanklinėti

kvanklinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr., kvañklinėti, -ėja, -ėjo vaikštinėti be tikslo, žioplinėti, kvoklinėti: Jisai be darbo kvanklinėja Krn. Ko čia kvanklinė́ji? Jnš. Tenekvañklinė[ja] kur nereik! Ll. Kas tie krūmai, kad tu ten kas vakaras kvanklinė́ji? Slv.